- paistyti
- 1 páistyti, -o, -ė 1. tr., intr. Q233, Rd, Sb niekus kalbėti, plepėti, sapalioti: Eik eik, nepáistęs niekų! Upt. Senis niekus páisto, o tie durniai klauso išsižioję Jnš. Páistė kaži ką, bet gerai nesupratau, nė kas Erž. Kad nežinai, ką kalbėt, ko čia páistai! Lnkv. Jis paisto paisto labai daug, o nieko nepasako Šl. Ką čia dabar páistai – girdėjai, kad skambino, o kurioj bažnyčioj, nežinai! Srv. Bobos paisto, kad tai esą kaulai milžinų, kurie kitąkart čia gyvenę A1884,55. Kiti páisto, kad jis džiova mirė Šd. Bet (šiaip sau, be pamato) žmonės páisto, kad tas radijus lietų nutraukia Jnšk. Paisto kaip girtas apie tvorą Sdb. ║ nepadoriai kalbėti, blevyzgoti: Jų i tėvai, i vaikai buvo pripratę páistyt Sdb. Seni, tu jau, seni, ką tu čia páistai! Stč. Páisto susėdę, šviesą degina – geriau miegotų! Sml. 2. tr., intr. galvoti, mąstyti: Greitai páistyk mislias, t. y. sudėk ir atsakyk ant klausimo J. Eglė mąsto, paisto, kaip čia atsinešti vandens be kibiro ir užmaišyti ragaišių be rykų, ir vėl kiūtina pas senę BsPIII319. Gali páistyti per dienas – niekas neišeis Up. 3. tr. kreipti dėmesį, paisyti: Jis nieko nepáisto – keikia, ir tiek! Skr. Nepáistyk, ką jis kalba J.Jabl. 4. tr. renkantis knaisioti, knebinėti: Tai paisto paisto tuos valgius – pilvas ne gromata (sakoma tam, kuris labai renkasi valgį) Vl. 5. tr., intr. austi: Gi mat, vaikel, seniau sakydavom ,,páistyti“, dabar sako ,,austi“ Nj. 6. tr. NdŽ painioti, maišyti su kuo kitu. \ paistyti; atpaistyti; išpaistyti; nupaistyti; papaistyti; pripaistyti; supaistyti; užpaistyti
Dictionary of the Lithuanian Language.